Sveiki!
Džiugu, kad apsilankėte. Noriu paskatinti ir padrąsinti jus pasidomėti plačiau Montessori Akademija: jos veikla, ugdymo metodu ir principais bei galimybėmis čia mokytis ir dirbti. Svetainėje rasite visą svarbiausią informaciją.
Esu Indrė Vitkuvienė, Montessori Akademijos direktorė bei viena iš steigėjų. Atsakysiu į visus jus dominančius klausimus. Taip pat noriu
pakviesti apsilankyti pas mus, susipažinti ir pabendrauti. Atvažiuokite tiesiog pabūti, pasidairyti – mūsų mokykla – darželis įsikūręs nuostabioje istorinėje vietoje, prie Jono Basanavičiaus šilo, Panemunėje, Kaune.
blank
Kodėl pati esu čia ir kodėl Montessori?
Dukros gimimas viduje iškėlė klausimą: kaip užauginti žmogų? Po motinystės atostogų profesiniai keliai atvedė į vieną iš Montessori įstaigų. Pradėjau dirbti apsiginklavusi šaltu protu ir įtariu nusistatymu: kuo šis metodas kitoks nei visi kiti? Užteko vienerių metų rasti atsakymą. Vėliau iškart sekė Montessori ugdymo studijos Norvegijos koledže, vizitai į įvairias Europos Montessori mokyklas. Draugystė ir pokalbiai su daugybę metų Montessori metodu dirbančiais užsienio profesionalais, nuolatinis dalyvavimas mokslinėse konferencijose ir mokymuose kasdien augina mano tikėjimą ir pasitikėjimą šiuo ugdymo metodu.
Kas man yra Montessori?
Atsisakiau saugios mokslininko karjeros vardan to, kad galėčiau atsisukti į vaiką ir padėčiau jam pažinti supantį pasaulį, kartu žavėtis pažinimo džiaugsmu.
Montessori Akademija
Iš meilės gimusi idėja. Meilės vaikui. Meilės pasauliui. Meilės autentiškam Montessori metodui. Kurdamas švietimo įstaigą turi permąstyti daug dalykų, kasdien nešiotis savyje. Visame idėjos virtimo kūnu procese tvirtai žinoti, kad pirma ir svarbiausia, ką turime padaryti – tai sukurti erdvę vaikui: išmylėtą, išjaustą, išpuoselėtą. Laukiančią erdvę savo širdyje. Paruošti visus namus vaikams.
„Kada nors“ yra „dabar“
Tik vedama didelio žmonių palaikymo leidau savo širdyje gimti idėjai kada nors perteikti tarptautinę Montessori ugdymo patirtį Lietuvos mažiausiems. Idėjai reikėjo laiko, vietos ir, žinoma, idėja degančių žmonių akių. Pirmiausiai atsirado žmonės – mokytojų ir tėvų būrys, kurie nebijojo kitokio kelio. Gal kiek sunkesnio, bet keičiančio, drąsinančio, teikiančio viltį. Idėjai reikėjo vietos, kuri lyg iš Dangaus nusileido Šv. Kalėdų išvakarėse. Vieta, kuri atrodo buvo sukurta tik vaikams ir daug metų stovėjo ir kantriai laukė, kol ateis tinkamas laikas. O laikas atėjo 2019 metais. Tai metai, kai lygiai prieš 90 metų pati Maria Montessori įkūrė Tarptautinę Montessori asociaciją, kurios esminė misija – plėsti autentišką Montessori metodo taikymą visame pasaulyje, siekiant ugdyti žmogų.
Taip papūtus palankiam vėjui, kada nors idėja įgavo kūną ir vardą – tai šiandien besikurianti Montessori Akademija.
MONTESSORI AKADEMIJA
Montessori Akademijos misija – bendradarbiaujant išskirtinei mokytojų, tėvų ir vietos bendruomenei puoselėti natūralų žmogaus vystymąsi nuo gimimo iki brandos, atskleidžiant vidinį žmogaus potencialą bei sudarant sąlygas jam tapti transformuojančiu veiksniu visuomenėje, kuris eina į pasaulį atnešdamas darną ir taiką.
MONTESSORI AKADEMIJOS UGDYTINIS YRA:
Smalsus – kupinas natūralaus noro tyrinėti, klausti.
Kūrybiškas – geba kelti naujas idėjas, sieti turimus įgūdžius ir žinias bei kūrybiškai juos taikyti.
Rūpestingas – jam rūpi šalia esantis, jis jaučia pagarbą ir dėkingumą kitam ir aplinkai.
MONTESSORI AKADEMIJA – TAI VIETA, KUR:
- Suburta profesionalių ugdytojų komandą taiko autentišką Montessori metodą, kuris yra pripažįstamas tarptautinės Montessori Asociacijos.
- Bendradarbiaujama su vietos įvairių sričių specialistais, siekiant ugdyti visapusišką asmenybę ir suteikiant geriausia, ką turime vaikams.
- Ugdymo erdvė išsiplečia į ugdymą gamtoje, vietos bendruomenės veiklas ir patirtis.
- Vaikas ugdomas pirmiausia siekiant atverti jo kūrybinį potencialą, vidinę motyvaciją mokytis ir tobulėti, skatinant savarankiškumą ir bendradarbiavimą. Laikomasi nuostatos, kad egzaminai ir testai yra ne tikslas, o tik įvertinimo rodmenys.
MOKYMOSI VIETA:
Montessori Akademija yra įsikūrusi J. Basanavičiaus parko pakraštyje, nuostabaus pušyno apsuptyje. Parkas pasižymi ne tik sporto – žaidimų aikštelėmis ar gamtos paveldo objektais. Tai puiki vieta natūraliems gamtos tyrinėjimams, miško augalijos pažinimui, paukščių stebėjimui Nemuno pakrantėje. Nors didžiąja dienos dalį vaikai praleidžia ugdymo įstaigoje, Montessori metode buvimas gamtoje yra neatsiejama ugdymo dalis.
Vietos istorija: šioje vietovėje 1989 metais buvo įsikūręs pirmasis Montessori darželis nepriklausomoje Lietuvoje.
Gamta vaike pažadina smalsumą ir tyrinėjimą, tuo pačiu suteikdama galybę sensorinių patirčių.
Marija Montessori
MONTESSORI MOKYKLOSE MOKĖSI:
Valdas Adamkus – Lietuvos prezidentas
Jimmy Wales – Wikipedia įkūrėjas
Jeff Bezos – Amazon įkūrėjas
George Clooney – aktorius
Larry Page ir Sergey Brin – Google įkūrėjai
Gabriel García Márquez – Nobelio literatūros premijos laureatas, rašytojas
MONTESSORI METODAS
blank
Visapusiškas
Apgalvotai įrengta Montessori aplinka suteikia vaikui galimybę įgyti praktinius įgūdžius ir tobulinti įvairius gebėjimus. Aplinkoje gausu autentiškų Montessori ugdymo priemonių, kurios pritaikytos paskiram amžiaus tarpsniui sužadina ne tik akademinį temos tyrinėjimą, tačiau ugdo gebėjimą kritiškai mąstyti ir dirbti bendradarbiaujant su kitais.
blank
Ugdomas atsakingumas
Visa ugdomoji aplinka yra nukreipta į vaiką, o mokymosi temos yra pristatomos individualiai ar mažoms grupėms, todėl vaikai gali mokytis savo ritmu. Nėra padalinto laiko, ugdymas vyksta nepertraukiamai 3 valandų cikle. Vaikai mokosi dirbdami su Montessori priemonėmis, analizuoja ar gilinasi pagal savo susidomėjimo sritį. Jie prižiūri savo mokymąsi ir tampa atsakingi už jį. Savęs vertinimas yra neatsiejama Montessori dienos dalis.
blank
Daugiau nei akademinis ugdymas
Vaikai ugdomojoje aplinkoje nuo pat mažens susipažįsta su įvairiomis mokymosi sąvokomis sensoriniu, patyriminiu būdu. Nuo pat pirmojo įžengimo į Montessori aplinką puoselėjama tvarka, kordinacija, susikaupimas ir savarankiškumas. Aplinka, priemonės ir dienos ritmas prisideda prie vaiko savireguliacijos, savęs pajautimo aplinkoje.
blank
Savarankiškumas ir bendruomeniškumas
Mokymas vyksta mišraus amžiaus grupėje (trys amžiai), kuri siūlo ne tik platų spektrą veiklų, tačiau leidžia vaikams mokytis vieniems iš kitų ir padėti. Tris metus praleisdami vienoje aplinkoje jie save suvokia kaip dalį bendruomenės, kur kiekvienas turi savo asmeninius poreikius ir įsipareigojimus grupei. Vaikams yra sudaromos sąlygos ugdyti savarankiškumą, tačiau darbas porose ar komandoje yra neatsiejama Montessori dienos dalis.
MONTESSORI UGDYMAS:
1. Aktyvus individualizuotas ugdymas per stimuliuojančias, multisensoriškas priemones.
2. Klasė vertinama kaip natūrali socialinė aplinka, kuri skatintų kiekvieno vaiko motyvaciją. Mokomasi su džiaugsmu dėl savo paties pasiekimų.
3. Pasirinkimo laisvė, kurios sudėtinė dalis yra gebėjimas priimti sprendimus. Mokiniai renkasi veiklas pagal savo individualius poreikius ir interesus.
4. Dirbama individualiu tempu, todėl mokiniai gali dirbti ilgą laiką, nepertraukiamai. Kiekvienas dirba pagal savo jėgas, nepriklausomai nuo klasės.
5. Integralus ugdymas leidžia suderinti akademinį darbą su judėjimo laisve. Sukuriama harmonija tarp fizinių, socialinių ir protinių veiklų. Visi mokomieji dalykai susieti tarpusavyje.
6. Skatinama nepriklausomybė, nes klasė sukurta taip, kad leistų vaikui maksimaliai vystytis ir atsiskleisti.
7. Įsivertinimas atsiranda tada, kai vaikai išmoksta patys objektyviai vertinti savo darbus, dirbdami su priemonėmis turinčiomis klaidų kontrolę ir per individualius pokalbius su mokytoju.
8. Į realų gyvenimą orientuotas ugdymas suteikia konkrečius, apčiuopiamus potyrius, kurie yra pagrindas abstrakcijų atsiradimui ir suvokimui.
TRADICINIS UGDYMAS:
1. Pasyvus mokymasis per į mokytoją orientuotas pamokas.
2. Chronologinis grupavimas, dėl kurio atsiranda išorinio vertinimo, tokio kaip pažymiai, konkuravimas ir socialinis pritapimas, poreikis.
3. Klasei pritaikyta ugdymo programa reikalauja, kad mokiniai dirbtų tą patį darbą tuo pačiu tempu, neatsižvelgiant į individualius poreikius ar interesus.
4. Grupinis mokymasis reiškia, kad kiekvieno mokomojo dalyko mokomasi pagal nustatytą tvarkaraštį tam tikrą laiko tarpą. Kiekvienas mokinys tiesiogiai veikiamas bendro klasės progreso.
5. Fragmentinis ugdymas. Mokomieji dalykai tarpusavyje nesusiję. Intensyvaus protinio darbo periodai kaitaliojami su intensyvia fizine veikla, siekiant atsikratyti atsirandančios įtampos.
6. Skatinama priklausomybė, nes veiklos inicijuojamos mokytojo.
7. Tarpusavio lyginimasis dėl to, kad darbus tikrina ir vertina mokytojas. Mokiniai vertina save kaip “geriausią” ar “blogiausią” klasėje.
8. Abstraktus ugdymas verčia mokinius mokytis per mechaninį įsiminimą.
DARBAS MONTESSORI KLASĖSE
-
Savarankiškam darbui su priemonėmis skiriama apie 80% mokymosi laiko, darbas su mokytoju užima apie 20%. Toks laiko pasiskirstymas yra visuose mokymo lygmenyse.
-
Mokomasi integruotai, dalykai nėra skirstomi į atskiras pamokas.
-
Ugdytojai nesikeičia ir dirba su ta pačia vaikų grupe ištisus trejus metus.
- Laikomasi balanso tarp laisvės ir atsakomybės. Vadovaujantis pagrindinėmis klasės taisyklėmis vaikas gali laisvai pasirinkti tą veiklą, kurios nori, bet pats yra atsakingas už pasirinkimą ir išmokimui skirtą laiką.
-
Daug laiko skiriama tam, kad vaikas galėtų ramiai spręsti uždavinius, stebėti, atrasti ir suprasti sąveikas, sieti jas su turimomis žiniomis ir kurti naujas idėjas.
- Pagrindinė prielaida Montessori ugdyme yra ta, kad skirtingo amžiaus vaikams mokantis vienoje klasėje mokymosi procesas vyksta greičiau. Jaunesnieji mokosi iš vyresniųjų, o vyresnieji tampa padėjėjais ir mentoriais jaunesniesiems. Todėl vienoje klasėje visuomet mokos trijų skirtingų amžių vaikai.
-
Montessori mokymosi priemonių įvairovė, praktinė veikla ir patirtis įgalina siekti, kad vaikas augtų ir taptų fiziškai, intelektualiai, kūrybiškai ir socialiai savarankišku žmogumi.
- Atmosfera klasėje skatina bendravimą tam, kad sustiprintų bendradarbiavimą mokantis, abipusį vienas kito mokymą bei emocinį vystymąsi.
-
Montessori ugdytojas privalo būti apmokytas Montessori filosofijos ir metodologijos, atsižvelgiant į vaikų amžių.
-
Vaikai suvokiami kaip jau turintis vidinę motyvaciją, todėl bet koks išorinis skatinimas lipdukų, saldainių ar kitų mažmožių pavidalu nėra priimtinas ir Montessori klasėse to nėra.
-
Montessori ugdytojai siekia klasėse sukurti tokią atmosferą, kad vaikai nebijotų daryti klaidų, o kaip tik skatintinti jas pastebėti ir mokytis iš jų, suvokiant, kad tai yra vertinga ir būtina gyvenimo dalis.
MARIJA MONTESSORI
blank
Biografija
Dr. Maria Montessori gimė 1870 metais, netoli Ankonos miesto, Italijoje.
Jos kelio pradžia buvo medicinoje – 1896 m. ji tapo pirmąja moterimi Italijoje, apgynusia medicinos daktaro laipsnį. Darbavosi psichiatrijos, edukologijos ir antropologijos srityse. Jos mokymo metodas sėkmingai taikomas tiek valstybinėse, tiek privačiose mokyklose visame pasaulyje.
Baigusi studijas įsitraukė į Moterų teisių judėjimą. Vėliau ji įsitraukė į projektą
psichiatrijos klinikoje, kur savanoriavo dirbdama su vaikais, turinčiais psichinių sunkumų. Jos tolimesniems antropologiniams tyrinėjimams didelę įtaką padarė Segeno, Itardo, Pereiros tyrimai.
1901 m. ji pradėjo edukologijos ir antropologijos studijas, taip pat studijuoja filosofiją, o 1904-1908 m. dėsto Romos pedagoginėje mokykloje.
Maria tikėjo, jog kiekvienas vaikas gimsta su unikaliu potencialu, kuris turi būti atskleistas. Šis tikėjimas atvedė ją į Romos priemiestį San Lorenzo, kur 1907 metais atidarė pirmuosius Casa dei Bambini (vaikų darželis 3-6 m. vaikams), kuriame taikė savo sukurtą ir moksliniais tyrimais pagrįstą metodiką, savo kurtas didaktines priemones. Susižavėjimas 3-6 metų vaikais, kurie demonstravo susikaupimą ir spontanišką savidiscipliną darbe su Montessori kurtomis ugdymo priemonėmis paplito po pasaulį.
1909 metais ji veda paruošiamuosius kursus mokytojams, kaip ugdomas vaikas Montessori metodu, o greitai pasirodo jos knyga apie naują pedagogikos metodą skirtą 3-6 m. vaiko potencialo atskleidimui.
Maria Montessori keliavo po pasaulį, vedė paskaitas pedagogams ir tėvams. Pabėgusi nuo fašistinės Italijos valdžios ir gyvendama Ispanijoje 1917 m. išleidžia knygą apie šios metodikos taikymą darbui su 7-11 m. vaikais. Ispanijoje kartu su savo sūnumi įkuria (1929 m.) Tarptautinę Montessori Asociaciją (Association Montessori Internationale), kuri rūpinosi autentišku Montessori metodo taikymu, būsimų pedagogų ruošimu. 1933 metais, nacistinei valdžiai uždarius visas Montessori ugdymo įstaigas, o Europoje jaučiant artėjantį karą, 1939m. M. Montessori kartu su sūnumi išvyksta į Indiją skaityti paskaitų, kur jų viešnagė užtrunka 7 metus, nes jiems, kaip nacistinės Italijos piliečiams taikomas sulaikymas. Būdama Indijoje M. Montessori išvystė Kosminio ugdymo filosofinę mintį.
1946 m. grįžo į Europą ir apsistojo Olandijoje. 1949, 1950 ir 1951 metais buvo nominuota Nobelio Taikos premijai. Ji sulaukė tarptautinio pripažinimo, kaip įkvepianti ir inovatyvi edukologė, kuri yra atvira naujoms idėjoms ir praktiniams švietimo sistemos problemų sprendimams. Montessori metodas – tai ugdymas gyvenimui taikoje. Mirė 1952 m. Olandijoje, palikdama įpareigojimą savo sūnui Mario Montessori tęsti jos pradėtą darbą.
blank
Mitai susiję su Montessori ugdymu
Ar Montessori metodas tinka tik spec. poreikių vaikams?
Iš tikrųjų Maria Montessori ugdytojos veiklą pradėjo psichiatrijos ligoninėje. Ji taikė savo atrastas priemones ugdant vaikus, turinčius specialiųjų poreikių. Netrukus rezultatai viršijo lūkesčius, todėl ji priėjo išvados, kad egzistuojanti ugdymo sistema įprastose mokyklose neveikia taip, kaip turėtų, nes jose vaikai tokių rezultatų nepasiekia. Visą likusį gyvenimą Maria paskyrė savo atrasto metodo taikymui darbuojantis su visais vaikais.
Montessori išvystė tik darželio metodiką, o mokyklos yra pritempta, vėliau išplėtota,
neturi pagrindo.
1917 m. ji yra išleidusi knygą “Advanced Montessori Method”, kurioje pristato metodiką darbui su pradinių klasių amžiaus vaikais. Pasaulyje steigiamos pradinių klasių amžiaus vaikų Montessori mokyklėlės, tokia mokyklėlė buvo ir Lietuvoje, Kaune, tarpukariu.
Vaikams suteikiama visiška laisvė.
Vaikams yra suteikiama pasirinkimo laisvė ugdymo aplinkoje, kuri yra struktūrizuota ir sistemiška.
Metodą gali taikyti bet kas, tam nebūtinas specialus pasiruošimas.
Marijos Montessori metodas – tai ne šiaip didaktinių ugdymo priemonių metodas. Tai – požiūrio į vaiką nuostata. Vaikas yra centre. Todėl Marijai Montessori buvo labai svarbus vidinis mokytojo pasiruošimas, teisinga laikysena vaiko atžvilgiu. Montessori akademijoje dirba tik atestuoti ir išmanantys metodą ugdytojai.
Montessori – tai itališkas ugdymo metodas, nelabai tinkantis lietuviškam mentalitetui.
Maria Montessori – pasaulio žmogus. Ji pati yra gyvenusi, savo metodą taikiusi ir pripažinimą pelniusi įvairiose pasaulio šalyse: JAV, Indijoje, Olandijoje.
Ji buvo aktyvi taikaus sambūvio skelbėja, pasisakė už taiką ir ugdymą taikai. Ji manė, kad pasaulyje taika įsivyraus tik tuomet, kai vaikus nuo mažens ugdysime taikos dvasia, skatindami ne konkurenciją, o bendradarbiavimą.
Montessori – tiesiog dar vienas ugdymo būdas, neturintis jokio mokslinio pagrįstumo.
Maria Montessori – mokslo žmogus, pirmoji moteris Italoje, įgijusi medicinos daktaro laipsnį, vėliau – antropologijos profesorės titulą. Metodas yra grįstas moksliniais tyrinėjimais. Būdama medicinos (psichiatrijos) atstove, antropologe, edukologe, gebėjo vaiką matyti visapusiškai, įvertinti jo fizines savybes, kultūrinį-aplinkos kontekstą bei visuomet matyti jame ugdomajį asmenį, individualybę su augimo ir vystymosi potencialu.
Marijos Montessori atradimai apie vaiką:
- Vaiko sugebėjimas susikaupti intelektinei veiklai yra natūralus reiškinys, tik reikia pašalinti trukdžius.
- Vaikai vieną ir tą pačią veiklą nori kartoti daug kartų. Turi Meilę kartojimui.
- Vaikai yra tvarkos mylėtojai.
- Vaikui svarbi pasirinkimo laisvė.
- Vaikas labiau vertina darbą, o ne žaislą.
- Mažiems vaikams nereikalingi nei bausmės, nei pagyrimai.
- Vaikai mėgsta tylą.
- Pagarba vaikui – orumas.
Mūsų pagrindinis rūpestis turi būti ugdyti žmoniją, ugdyti visų tautų žmones, idant siektume bendrų tikslų. Turime atsisukti į vaiką. Visos mokslo pastangos turi būti nukreiptos į vaiką, nes jis yra žmonijos mįslių raktas ir šaltinis.
Marija Montessori „Ugdymas ir taika“
komanda
ŽANETA
Darželio mokytoja
Mano džiugi pareiga matyti kiekvieno vaiko poreikius ir tapti jungtimi tarp vaiko ir jį supančios aplinkos.
DOVILĖ
Darželio mokytoja
Drauge su vaiku džiaugtis įveiktas iššūkiais ir sėkmėmis, išlaisvinti kūrybiškumą pasitelkiant unikalias Montessori priemones.
RASA
Darželio mokytoja
glūdinčias stiprybes.
SIMONA
Darželio mokytoja
Vesti vaiką visapusiško pažinimo keliu Montessori aplinkoje, atveriant duris
į kultūros pasaulį per patyrimą mene ir muzikoje.
IEVA
Darželio mokytoja
RAMUNĖ
Darželio mokytoja
Auginti mums patikėtus vaikus gyvenimui, su ypatingu atidumu aplinkai, šalia esantiems ir pažinimo troškimu.
PAULIUS
Mokyklos mokytojas
FERNANDO
Anglų kalbos mokytojas
LIJANA
Mokyklos mokytoja
Lydėti pažinimo kelyje suprantant kiekvieno gamtos elemento funkciją ir ryšį harmoningoje pasaulio vizijoje, suvokiant įvairių mokomųjų dalykų svarbą.
SANDRA
Mokyklos mokytoja
INDRĖ
Vadovė, mokyklos mokytoja
Kreipti į vertybinį ugdymą ir kiekvieno vaiko atsakingą vaidmenį žmonijos ir supančios aplinkos kontekste.
TOMAS
Mokyklos steigėjas
KAMILĖ
Administratorė
Kurti mylinčią ir saugią aplinką šeimoms, vedančią į atvirą ir žmogišką santykį.
JOLANTA
Muzikinis Ugdymas
Muziką gali kurti kiekvienas. Klausyti kultūrų muzikos, susipažinti su kompozitoriais, keliauti į koncertus, kurti muzikinius instrumentus – tai kitokia ir įgalinanti muzikinė popietė su Jolanta.
PARTNERIAI
Mus mokina, kaip taisyklingai judėti, aktyviai leisti laisvalaikį ir būti fiziškai aktyviems, nes judėti – tai džiaugtis gyvenimu, laimė augti stipriems ir sveikiems.
Dalinasi daugiau nei 25 metus sukaupta patirtimi organizuojant pedagogų rengimo kursus, seminarus Lietuvoje, bendradarbiaujant su užsienio Montessori mokyklomis bei organizacijomis.
GEROSIOS PATIRTYS
Ką mokymasis Montessori metodu duoda vaikams, pasakoja tėveliai Daiva ir Virginijus.