MONTESSORI METODAS
blank
Visapusiškas
Apgalvotai įrengta Montessori aplinka suteikia vaikui galimybę įgyti praktinius įgūdžius ir tobulinti įvairius gebėjimus. Aplinkoje gausu autentiškų Montessori ugdymo priemonių, kurios pritaikytos paskiram amžiaus tarpsniui sužadina ne tik akademinį temos tyrinėjimą, tačiau ugdo gebėjimą kritiškai mąstyti ir dirbti bendradarbiaujant su kitais.
blank
Ugdomas atsakingumas
Visa ugdomoji aplinka yra nukreipta į vaiką, o mokymosi temos yra pristatomos individualiai ar mažoms grupėms, todėl vaikai gali mokytis savo ritmu. Nėra padalinto laiko, ugdymas vyksta nepertraukiamai 3 valandų cikle. Vaikai mokosi dirbdami su Montessori priemonėmis, analizuoja ar gilinasi pagal savo susidomėjimo sritį. Jie prižiūri savo mokymąsi ir tampa atsakingi už jį. Savęs vertinimas yra neatsiejama Montessori dienos dalis.
blank
Daugiau nei akademinis ugdymas
Vaikai ugdomojoje aplinkoje nuo pat mažens susipažįsta su įvairiomis mokymosi sąvokomis sensoriniu, patyriminiu būdu. Nuo pat pirmojo įžengimo į Montessori aplinką puoselėjama tvarka, kordinacija, susikaupimas ir savarankiškumas. Aplinka, priemonės ir dienos ritmas prisideda prie vaiko savireguliacijos, savęs pajautimo aplinkoje.
blank
Savarankiškumas ir bendruomeniškumas
Mokymas vyksta mišraus amžiaus grupėje (trys amžiai), kuri siūlo ne tik platų spektrą veiklų, tačiau leidžia vaikams mokytis vieniems iš kitų ir padėti. Tris metus praleisdami vienoje aplinkoje jie save suvokia kaip dalį bendruomenės, kur kiekvienas turi savo asmeninius poreikius ir įsipareigojimus grupei. Vaikams yra sudaromos sąlygos ugdyti savarankiškumą, tačiau darbas porose ar komandoje yra neatsiejama Montessori dienos dalis.
MONTESSORI UGDYMAS:
1. Aktyvus individualizuotas ugdymas per stimuliuojančias, multisensoriškas priemones.
2. Klasė vertinama kaip natūrali socialinė aplinka, kuri skatintų kiekvieno vaiko motyvaciją. Mokomasi su džiaugsmu dėl savo paties pasiekimų.
3. Pasirinkimo laisvė, kurios sudėtinė dalis yra gebėjimas priimti sprendimus. Mokiniai renkasi veiklas pagal savo individualius poreikius ir interesus.
4. Dirbama individualiu tempu, todėl mokiniai gali dirbti ilgą laiką, nepertraukiamai. Kiekvienas dirba pagal savo jėgas, nepriklausomai nuo klasės.
5. Integralus ugdymas leidžia suderinti akademinį darbą su judėjimo laisve. Sukuriama harmonija tarp fizinių, socialinių ir protinių veiklų. Visi mokomieji dalykai susieti tarpusavyje.
6. Skatinama nepriklausomybė, nes klasė sukurta taip, kad leistų vaikui maksimaliai vystytis ir atsiskleisti.
7. Įsivertinimas atsiranda tada, kai vaikai išmoksta patys objektyviai vertinti savo darbus, dirbdami su priemonėmis turinčiomis klaidų kontrolę ir per individualius pokalbius su mokytoju.
8. Į realų gyvenimą orientuotas ugdymas suteikia konkrečius, apčiuopiamus potyrius, kurie yra pagrindas abstrakcijų atsiradimui ir suvokimui.
TRADICINIS UGDYMAS:
1. Pasyvus mokymasis per į mokytoją orientuotas pamokas.
2. Chronologinis grupavimas, dėl kurio atsiranda išorinio vertinimo, tokio kaip pažymiai, konkuravimas ir socialinis pritapimas, poreikis.
3. Klasei pritaikyta ugdymo programa reikalauja, kad mokiniai dirbtų tą patį darbą tuo pačiu tempu, neatsižvelgiant į individualius poreikius ar interesus.
4. Grupinis mokymasis reiškia, kad kiekvieno mokomojo dalyko mokomasi pagal nustatytą tvarkaraštį tam tikrą laiko tarpą. Kiekvienas mokinys tiesiogiai veikiamas bendro klasės progreso.
5. Fragmentinis ugdymas. Mokomieji dalykai tarpusavyje nesusiję. Intensyvaus protinio darbo periodai kaitaliojami su intensyvia fizine veikla, siekiant atsikratyti atsirandančios įtampos.
6. Skatinama priklausomybė, nes veiklos inicijuojamos mokytojo.
7. Tarpusavio lyginimasis dėl to, kad darbus tikrina ir vertina mokytojas. Mokiniai vertina save kaip „geriausią” ar „blogiausią” klasėje.
8. Abstraktus ugdymas verčia mokinius mokytis per mechaninį įsiminimą.
DARBAS MONTESSORI KLASĖSE
-
Savarankiškam darbui su priemonėmis skiriama apie 80% mokymosi laiko, darbas su mokytoju užima apie 20%. Toks laiko pasiskirstymas yra visuose mokymo lygmenyse.
-
Mokomasi integruotai, dalykai nėra skirstomi į atskiras pamokas.
-
Ugdytojai nesikeičia ir dirba su ta pačia vaikų grupe ištisus trejus metus.
- Laikomasi balanso tarp laisvės ir atsakomybės. Vadovaujantis pagrindinėmis klasės taisyklėmis vaikas gali laisvai pasirinkti tą veiklą, kurios nori, bet pats yra atsakingas už pasirinkimą ir išmokimui skirtą laiką.
-
Daug laiko skiriama tam, kad vaikas galėtų ramiai spręsti uždavinius, stebėti, atrasti ir suprasti sąveikas, sieti jas su turimomis žiniomis ir kurti naujas idėjas.
- Pagrindinė prielaida Montessori ugdyme yra ta, kad skirtingo amžiaus vaikams mokantis vienoje klasėje mokymosi procesas vyksta greičiau. Jaunesnieji mokosi iš vyresniųjų, o vyresnieji tampa padėjėjais ir mentoriais jaunesniesiems. Todėl vienoje klasėje visuomet mokos trijų skirtingų amžių vaikai.
-
Montessori mokymosi priemonių įvairovė, praktinė veikla ir patirtis įgalina siekti, kad vaikas augtų ir taptų fiziškai, intelektualiai, kūrybiškai ir socialiai savarankišku žmogumi.
- Atmosfera klasėje skatina bendravimą tam, kad sustiprintų bendradarbiavimą mokantis, abipusį vienas kito mokymą bei emocinį vystymąsi.
-
Montessori ugdytojas privalo būti apmokytas Montessori filosofijos ir metodologijos, atsižvelgiant į vaikų amžių.
-
Vaikai suvokiami kaip jau turintis vidinę motyvaciją, todėl bet koks išorinis skatinimas lipdukų, saldainių ar kitų mažmožių pavidalu nėra priimtinas ir Montessori klasėse to nėra.
-
Montessori ugdytojai siekia klasėse sukurti tokią atmosferą, kad vaikai nebijotų daryti klaidų, o kaip tik skatintinti jas pastebėti ir mokytis iš jų, suvokiant, kad tai yra vertinga ir būtina gyvenimo dalis.
MONTESSORI MOKYKLOSE MOKĖSI:
Valdas Adamkus – Lietuvos prezidentas
Jimmy Wales – Wikipedia įkūrėjas
Jeff Bezos – Amazon įkūrėjas
George Clooney – aktorius
Larry Page ir Sergey Brin – Google įkūrėjai
Gabriel García Márquez – Nobelio literatūros premijos laureatas, rašytojas