MARIJA MONTESSORI

blank
Your content goes here. Edit or remove this text inline or in the module Content settings. You can also style every aspect of this content in the module Design settings and even apply custom CSS to this text in the module Advanced settings.
Biografija

Dr. Maria Montessori gimė 1870 metais, netoli Ankonos miesto, Italijoje.
Jos kelio pradžia buvo medicinoje 1896 m. ji tapo pirmąja moterimi Italijoje, apgynusia medicinos daktaro laipsnį. Darbavosi psichiatrijos, edukologijos ir antropologijos srityse. Jos mokymo metodas sėkmingai taikomas tiek valstybinėse, tiek privačiose mokyklose visame pasaulyje.

Baigusi studijas įsitraukė į Moterų teisių judėjimą. Vėliau ji įsitraukė į projektą
psichiatrijos klinikoje, kur savanoriavo dirbdama su vaikais, turinčiais psichinių sunkumų. Jos tolimesniems antropologiniams tyrinėjimams didelę įtaką padarė Segeno, Itardo, Pereiros tyrimai.

1901 m. ji pradėjo edukologijos ir antropologijos studijas, taip pat studijuoja filosofiją, o 1904-1908 m. dėsto Romos pedagoginėje mokykloje.
Maria tikėjo, jog kiekvienas vaikas gimsta su unikaliu potencialu, kuris turi būti atskleistas. Šis tikėjimas atvedė ją į Romos priemiestį San Lorenzo, kur 1907 metais atidarė pirmuosius Casa dei Bambini (vaikų darželis 3-6 m. vaikams), kuriame taikė savo sukurtą ir moksliniais tyrimais pagrįstą metodiką, savo kurtas didaktines priemones. Susižavėjimas 3-6 metų vaikais, kurie demonstravo susikaupimą ir spontanišką savidiscipliną darbe su Montessori kurtomis ugdymo priemonėmis paplito po pasaulį.
1909 metais ji veda paruošiamuosius kursus mokytojams, kaip ugdomas vaikas Montessori metodu, o greitai pasirodo jos knyga apie naują pedagogikos metodą skirtą 3-6 m. vaiko potencialo atskleidimui.
Maria Montessori keliavo po pasaulį, vedė paskaitas pedagogams ir tėvams. Pabėgusi nuo fašistinės Italijos valdžios ir gyvendama Ispanijoje 1917 m. išleidžia knygą apie šios metodikos taikymą darbui su 7-11 m. vaikais. Ispanijoje kartu su savo sūnumi įkuria (1929 m.) Tarptautinę Montessori Asociaciją (Association Montessori Internationale), kuri rūpinosi autentišku Montessori metodo taikymu, būsimų pedagogų ruošimu. 1933 metais, nacistinei valdžiai uždarius visas Montessori ugdymo įstaigas, o Europoje jaučiant artėjantį karą, 1939m. M. Montessori kartu su sūnumi išvyksta į Indiją skaityti paskaitų, kur jų viešnagė užtrunka 7 metus, nes jiems, kaip nacistinės Italijos piliečiams taikomas sulaikymas. Būdama Indijoje M. Montessori išvystė Kosminio ugdymo filosofinę mintį. 
1946 m. grįžo į Europą ir apsistojo Olandijoje. 1949, 1950 ir 1951 metais buvo nominuota Nobelio Taikos premijai. Ji sulaukė tarptautinio pripažinimo, kaip įkvepianti ir inovatyvi edukologė, kuri yra atvira naujoms idėjoms ir praktiniams švietimo sistemos problemų sprendimams. Montessori metodas   tai ugdymas gyvenimui taikoje. Mirė 1952 m. Olandijoje, palikdama įpareigojimą savo sūnui Mario Montessori tęsti jos pradėtą darbą.

blank
Your content goes here. Edit or remove this text inline or in the module Content settings. You can also style every aspect of this content in the module Design settings and even apply custom CSS to this text in the module Advanced settings.
Mitai susiję su Montessori ugdymu

Ar Montessori metodas tinka tik spec. poreikių vaikams?
Iš tikrųjų Maria Montessori ugdytojos veiklą pradėjo psichiatrijos ligoninėje. Ji taikė savo atrastas priemones ugdant vaikus, turinčius specialiųjų poreikių. Netrukus rezultatai viršijo lūkesčius, todėl ji priėjo išvados, kad egzistuojanti ugdymo sistema įprastose mokyklose neveikia taip, kaip turėtų, nes jose vaikai tokių rezultatų nepasiekia. Visą likusį gyvenimą Maria paskyrė savo atrasto metodo taikymui darbuojantis su visais vaikais.

Montessori išvystė tik darželio metodiką, o mokyklos yra pritempta, vėliau išplėtota,
neturi pagrindo.
1917 m. ji yra išleidusi knygą “Advanced Montessori Method”, kurioje pristato metodiką darbui su pradinių klasių amžiaus vaikais. Pasaulyje steigiamos pradinių klasių amžiaus vaikų Montessori mokyklėlės, tokia mokyklėlė buvo ir Lietuvoje, Kaune, tarpukariu.

Vaikams suteikiama visiška laisvė.
Vaikams yra suteikiama pasirinkimo laisvė ugdymo aplinkoje, kuri yra struktūrizuota ir sistemiška.

Metodą gali taikyti bet kas, tam nebūtinas specialus pasiruošimas.
Marijos Montessori metodas tai ne šiaip didaktinių ugdymo priemonių metodas. Tai   požiūrio į vaiką nuostata. Vaikas yra centre. Todėl Marijai Montessori buvo labai svarbus vidinis mokytojo pasiruošimas, teisinga laikysena vaiko atžvilgiu. Montessori akademijoje dirba tik atestuoti ir išmanantys metodą ugdytojai.

Montessori  tai itališkas ugdymo metodas, nelabai tinkantis lietuviškam mentalitetui.
Maria Montessori – pasaulio žmogus. Ji pati yra gyvenusi, savo metodą taikiusi ir pripažinimą pelniusi įvairiose pasaulio šalyse: JAV, Indijoje, Olandijoje. 

Ji buvo aktyvi taikaus sambūvio skelbėja, pasisakė už taiką ir ugdymą taikai. Ji manė, kad pasaulyje taika įsivyraus tik tuomet, kai vaikus nuo mažens ugdysime taikos dvasia, skatindami ne konkurenciją, o bendradarbiavimą.

Montessori – tiesiog dar vienas ugdymo būdas, neturintis jokio mokslinio pagrįstumo.
Maria Montessori – mokslo žmogus, pirmoji moteris Italoje, įgijusi medicinos daktaro laipsnį, vėliau – antropologijos profesorės titulą. Metodas yra grįstas moksliniais tyrinėjimais. Būdama medicinos (psichiatrijos) atstove, antropologe, edukologe, gebėjo vaiką matyti visapusiškai, įvertinti jo fizines savybes, kultūrinį-aplinkos kontekstą bei visuomet matyti jame ugdomajį asmenį, individualybę su augimo ir vystymosi potencialu.

Marijos Montessori atradimai apie vaiką:

  • Vaiko sugebėjimas susikaupti intelektinei veiklai yra natūralus reiškinys, tik reikia pašalinti trukdžius.
  • Vaikai vieną ir tą pačią veiklą nori kartoti daug kartų. Turi Meilę kartojimui.
  • Vaikai yra tvarkos mylėtojai.
  • Vaikui svarbi pasirinkimo laisvė.
  • Vaikas labiau vertina darbą, o ne žaislą.
  • Mažiems vaikams nereikalingi nei bausmės, nei pagyrimai.
  • Vaikai mėgsta tylą.
  • Pagarba vaikui – orumas.

Mūsų pagrindinis rūpestis turi būti ugdyti žmoniją, ugdyti visų tautų žmones, idant siektume bendrų tikslų. Turime atsisukti į vaiką. Visos mokslo pastangos turi būti nukreiptos į vaiką, nes jis yra žmonijos mįslių raktas ir šaltinis.

     Marija Montessori „Ugdymas ir taika“