Vaikai namuose, tėvai namuose.. Visi turime nemažai atsakomybių, darbų.. ir taip kyla nemenka įtampa. Sėdime prie besimokančių vaikų, skatiname juos susikaupti, bet tada nebelieka laiko atlikti savo darbų. Greta to dažnas jaučiame įtampą ir kaltę, kad negalime skirti pakankamai dėmesio savo vaikams, nes nebelieka aiškių ribų tarp darbo, mokslo, maisto ruošos ir poilsio laiko. 

Norime pasidalinti keliais patarimais:

1. Mokykitės planuoti

Neprisiimkite viso vaiko ugdymo proceso sau. Mokymosi procesas yra vaiko atsakomybė, o mes, kaip suaugusieji, galime jam padėti tai suprasti. Klasėje nėra daug besikeičiančių dalykų, yra pastovus skirtingų veiklų kartojimas, kuris vaikams suteikia saugumo ir aiškumo pojūtį. Norint padėti vaikui suprasti, kiek ir kaip viskas šiandien bus – iš anksto susidarykite dienos ritmą, kartu su vaiku. Drauge su vaiku tyrinėkite mokyklos pasiūlytą tvarkaraštį, susirašykite savo šeimos kasdieninius ritualus į dienos planą, numatykite buvimą lauke, valgymo, poilsio ir žaidimų laiką. Neskaičiuokite visko minutėmis, palikite ilgesnius laiko tarpus, kurie vėliau nekels įtampos nei jums, nei vaikui. Savo pasirengtame dienos ritme aptarkite, kokiose veiklose dalyvausite kartu, o kokiose vaikas galės veikti savarankiškai. Pasižymėkite juos atskiru ženkleliu. Apžiūrėję dienos ritmą pasiruoškite priemones, kurias vaikas pats lengvai galės rasti ir pasiimti, tokiu būdu jis veiks savarankiškai. Nesistenkite būti dienos ritmo kontrolieriai. Stenkitės, kad laikui bėgant, vaiko nuotolinio ugdymo procesas vis labiau būtų savarankiškesnis ir jums reiktų mažiau įsitraukti, taip dienoje atsiras daugiau laiko blokų, kurių metu galėsite kokybiškai dirbti iš namų.

2. Stebėkite ir bendradarbiaukite

Vaiko stebėjimas yra vienas iš esminių Montessori pedagogikos ašių. Dabar jūs, kasdien, ištisą dieną būnate su vaiku, matote kaip jam sekasi susikaupti, įsitraukti, atlikti įvairiais užduotis, kaip jis jaučiasi, apie ką kalba. Tai, žinoma, gali sukelti nemažai įtampos ir kaltinimo sau ar mokyklai, kai vaikui sunku sukaupti dėmesį pamokose, kai jis nenoriai atlieka užduotis, o mieliau renkasi kitus žaidimus namie. Neretai tai sukelia nesutarimų ir pykčių, nes ne viskas vyksta, taip kaip jūs norėtumėt. Kiekvienas norime, kad mūsų vaikai būtų smalsūs, guvūs, noriai mokytųsi, gebėtų kelti klausimus, aktyviai dalyvautų pamokose. Tačiau vaikai šių dalykų dar tik mokosi ir kiekvienas yra savame kelyje. Stebėkite ir fiksuokite šiuos dalykus, ir bendradarbiaukite su mokytojais. Dalinkitės savo pastebėjimais, kartu ieškokite, kaip galite padėti vaikui eiti asmenybės savikūros link, galbūt kai kurie dalykai, kurie jus neramina yra labai natūrali vaiko raidos dalis ir vertėtų labiau atsipalaiduoti.

3. Įtraukite į gyvenimą

Kaip tėvai, visada stengiamės užtikrinti savo vaikams kuo geresnes sąlygas gyventi, tad kartais net nepastebime, kaip tampame juos apšokinėjančiu personalu. Bėgame atnešti atsigerti, vos tik pasibaigus pamokai, jau laukiame su karštais pietumis valgomajame, arba pristatome juos tiesiai ant darbo stalo,  leidžiame jiems ilgiau pamiegoti, o tuo metu sutvarkome namuose besimėtančius žaislus. Žinoma, tai yra natūralu, nes darome iš didelės meilės, ir tai darome visi. Tačiau nepamirškime, mokymasis nėra vienintelis tikslas vaikų gyvenime. Priešingai, priklausomai nuo kiekvieno vaiko mokymosi patirčių, tai gali turėti tik prievolės įvaizdį, kai mokymasis yra tai, kas neįdomu,  vargina, o gera yra tik tai, kad vyksta tarp mokymosi – pertraukos, popamokinė veikla, žaidimai, filmukai, namai.

Vaikams būtinai reikia įtraukimo į gyvenimą, į namų ruošą, patirti natūralų šeimos gyvenimą su pareigomis ir kartais taip nemėgstama rutina. Kvieskite vaikus gaminti kartu, tvarkytis namus ar kasti sniegą kieme. Tokiu būdu atpalaiduosite vaiką nuo intensyvaus protinio darbo. Kartu atlikdami įvairius darbus turėsite daugiau progų pokalbiams, kursite pozityvias emocijas, o ir pati namų ruoša netaps tik jūsų atsakomybe.

Ir nepamirškime senos išminties: gauname tiek, kiek GALIME pakelti. O tai, kokį prisitaikymo prie iššūkio ir tvarkymosi su sunkumais pavyzdį parodysime savo vaikams, gali būti naudingesnė gyvenimiška patirtis, nei konkrečių užduočių atlikimas.